Krikščionys pamatė visai naują būdą prabilti apie žmogiškąjį kūną bei per jį išreiškiamus vyro ir moters tarpusavio santykius – prabilti apie tai, kas nuo neatmenamų laikų rūpėjo žmonėms - kėlė įtampą, rūpestį ar džiaugsmą.

Kūno Teologija atkeliauja ir į Lietuvą. Girdime taip vadinamas Marijos radijo laidas, skaitome Jono Pauliaus II Kūno teologijos katechezių vertimus “Artumoje”, dalyvaujame paskaitose, kad galėtume atverti Kūno teologijos turtus. Todėl kuriame šią internetinęskiltį, kad priartintume Kūno teologiją prie jūsų.

Ką vadiname “Kūno teologija”?

Tai  prieiga teologijai matyti kūną, apreškiantį žmogiškąjį asmenį. „Iš tikro kūnas ir tik kūnas, - sako popiežius, - gali padaryti matomą tai, kas nematoma: dvasinį ir dieviškąjį pasaulį“. Kokiu būdu kūnas leidžia mums „matyti“ dvasinę tikrovę, netgi amžinąjį slėpinį, „paslėptą“ Dieve?

Suprasdamas, kad kūnas esminiai atskleidžia asmenį, Jonas Paulius II apmąsto žmogiškąjį kūną ne kaip biologinį organizmą, bet kaip dieviškojo slėpinio „ženklą“.

Kūno teologija aptaria mums atpažįstamą vyro ir moters tarpusavio santykių tikrovę, remdamasis tuo, kaip ją galima įžvelgti Biblijoje. O išreiškia tai filosofine kalba – kalba, padedančia įvardyti mūsų patirtį ir prakalbinti būtent mus, kurie šiandien patiriame gal dar didesnių įtampų, o neretai ir skausmo vyro bei moters tarpusavio santykiuose. Kodėl tai – kūno teologija? Teologijos dalykas yra ne vien Dievas, bet ir jo santykis su žmogumi, kaip jo meilės planas žmogui, ką nagrinėja ir teologinė antropologija. O jei Dievui rūpi žmogus, jam rūpi jis visas – kūnas ir siela, kaip visuma.

Apie žmogaus kaip vyriško ir moteriško organizmo funkcionavimą žinome nepalyginamai daugiau nei anksčiau. Tačiau pasitelkus vien tokį supratimą apie  žmogaus kūną, nesunku prieiti požiūrį į šį kūną kaip manipuliavimo objektą: nustojame tapatintis su savo kūnu  ir atimame iš jo gilesnę reikšmę ir orumą. Kūno teologijos žinia apie kūną gali padėti atskleisti tą galimybę asmeniškai save dovanoti, jei priimame savo kūną kaip asmens kūną, neatsiejamą nuo asmens dvasiškumo. Tačiau tam reikia asmens psichologinės ir dvasinės brandos.

Kaip ir visais laikais, žmogiškosios „meilės tvarkos“ pagrindas yra pirmiausia vyro ir moters sąjunga. Todėl tai, ką sužinome iš Kūno teologijos, akivaizdžiai svarbu santuokos atžvilgiu. Tačiau tai lygiai taip pat svarbu ir galioja mūsų supratimui apskritai: kaip suprasti žmogų, jo troškimą mylėti, dažną polinkį savintis kitą, nemokant savęs dovanoti kitam.

Tai, kaip suvokiame ir išreiškiame savo seksualumą, rodo mūsų giliausius įsitikinimus apie tai, kas mes esame, kas yra Dievas, kokia yra meilės prasmė, gyvenimo pilnatvė ir netgi visuomenės tvarka. Taigi, Jono Pauliaus II „Kūno teologija“ yra kur kas daugiau nei apmąstymai apie seksą ir santuokinę meilę. Giliai apmąstydamas žmogiškojo kūno reikšmę ir svarbą Jono Pauliaus II Kūno teologija nušviečia visą Dievo planą žmogaus gyvenimui nuo ištakų iki mums mažai suprantamo kūno prisikėlimo.

Kūno teologija – tai 133 popiežiaus Jono Pauliaus II trečiadieninio audiencijų katechezės, skaitytos 1979–1984 metais. Šio jų rinkinio, vėliau pavadinto Kūno teologija, I dalyje popiežius kalba apie Dievo planą žmogaus meilei ir apmąsto giliausius klausimus, kuriuos klausiame ir mes: Kas aš esu? Kodėl aš esu čia? Koks yra mano  gyvenimo tikslas? Kodėl aš esu sukurtas kaip vyras ar moteris? Kaip galiu būti laimingas?  II dalyje popiežius rašo apie Santuokos sakramentą.  Jis aptaria Laiško efeziečiams 5  skyriaus ištrauką, kuri atskleidžia kaip esme kviečiami mylėti; taip pat jis pasitelkia biblines Giesmių Giesmės sužadėtinio ir sužadėtinės sąvokas, išreiškiančias meilės ir visiško atsidavimo pažadą, kurio pagrindu duodami ir celibato bei vienuoliniai įžadai. Tad ši sąvoka absoliučiai tinka visiems (visais gyvenimo būdo atvejais), kai pasirenkama ištikimybė mylėti, visiškai save dovanojant ir kitą priimant kaip dovaną. Jei šią mums duotą galimybę mylėti atpažįstame, realiai išgyvenama sužadėtuvinė kūno reikšmė mums tampa prasminga. III Kūno teologijos dalyje, pasiteikęs adekvačios antropologijos pagrindus, popiežius paaiškina Pauliaus VI enciklikos Humanae vitae mokymą apie meilę ir vaisingumą.

Susipažinti su popiežiaus Jono Pauliaus II Kūno teologija turėjome galimybę 2010 m. pasirodžius lietuvių kalba išleistai Christopherio Westo knygai Kūno teologija pradedantiesiems: įvadas į popiežiaus Jono Pauliaus II sukeltą seksualinę revoliuciją. Jos autorius, siekdamas atskleisti popiežiaus pastangas kūrybiškai atsakyti į XX a. septintajame dešimtmetyje Europoje realiai įvykusią seksualinę revoliuciją, perpasakoja pagrindines popiežiaus mintis, pritaikydamas jas pirmiausia Šiaurės Amerikos jaunimui.

Viso Jono Pauliaus II Kūno teologijos teksto vertimas iš originalo kalbos, pradėtas Lietuvoje ir publikuotas atskiromis katechezėmis žurnale „Artuma“, dabar rengiamas pirmosios jo knygelės „Pradžioje...“ išleidimui. Joje aptariami pirmapradė žmogiškoji vienatvės, tyros vyro ir moters meilės ir kūno dovanos patirtis, kuri radikaliai pasikeičia, kai pirmieji vyras ir moteris suabejojo mylinčia Kūrėjo valia ir nusigręžė nuo jos, po ko pažino gėdą ir visokį savo nuogumą. Tačiau net ir dabartinio, tokios patirties veikiamo žmogaus širdyje ataidi tos tyros abipusės meilės troškimas.